Kova nuotekų valymo rinkoje

Spa 15, 2017 | Straipsniai

Kova nuotekų valymo rinkoje

Kiaurų nuotėkų surinkimo šulinių laikai baigėsi. Aplinkosaugos reikalavimai tampa vis griežtesni, kova dėl užsakovų rinkoje – vis aršesnė. Tačiau įmonių grumtynėse dėl klientų nuošalėje nelieka nė valstybės institucijos. Kova prasidėjo jau senei.

Stato ir statys 

bakterijos valymo įrenginiams

Biologinės bakterijos įrenginių  priežiūrai

Lietuviai trokšta savo būsto – statybos leidimų skaičius Lietuvoje yra didelis. Pavyzdžiui, Švedijoje, kur yra apie 7,5 mln. gyventojų, per metus išduodama apie 8 tūkst. statybos leidimų. Mūsų šalyje, kur gyventojų tėra 2,8 mln., 2016-aisiais, vienbučių bei dvibučių namų statyboms buvo išduota apie 7,3 tūkst. leidimų. Pernai bendras leidimų skaičius tebuvo keliais šimtais kuklesnis. Tačiau ne tik naujakuriai, bet ir kaimiškose vietovėse gyvenantys žmonės dažnai naudojasi “vietine kanalizacija”. Pasirodo, tai daro net ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų, tiksliau – namų ūkių. O tai reiškia, kad visa, kas išteka iš buitinės technikos, prausyklių ar klozetų, kliokia į nuotekoms skirtus šulinius.

Taip pat skaitykite:

Viskas, kas išteka iš praustuvių, klozetų bei buitinės technikos, atsiduria nuotekų surinkimo šuliniuose. Bet jei jie kiauri – tai ir gruntiniame vandenyje.

kova

Reikalavimai vis griežtesni

Teisės aktai numato, kaip turi tvarkyti nuotekas individualūs namai. Ir reikalavimai tik griežtėja. Šiuo metu naujakuriai, jei tik neturi galimybės prisijungti prie centralizuotos sistemos, privalo naudoti biologinius nuotekų valymo įrenginius. O jų kainos – didelės. Už projektą, įrenginį bei jo sumontavimą tenka pakloti apie 3 tūkst. eurų. Paprastai paties įrenginio kaina sukasi apie 1300-1450 eurų. Tad labai svarbu, kad ir jo kokybė žmonėms nekeltų abejonių.  Negana to, Aplinkos ministerija jau numatė, kad iš nuotekų ateityje turės būti šalinamas ir azotas bei fosforas. O tai reikškia, kad valymų įrenginiai turės būti patobulinti bei iš naujo testuojami. Tai neišvengiamai iš gamintojų pareikalaus investicijų, iš naujakurių – taip pat.

Taip į žemę „įsodinami“ nuotekų valymo įrenginiai.

Gamintojų nėra daug

Štai tokia situacija verčia Lietuvoje nuotėkų valymo įrenginius gaminančias bei platinančias bendroves vos ne kibti viena kitai į gerklę. Šiuo metu aršiausia konkurencija rinkoje vyksta tarp „August ir Ko“ bei „Hans Group“ bendrovių, mat jų gaminiai nuotėkų valymo įrenginiai yra kone identiški. Bendrovės „Traidenis“ dalis rinkoje yra didžiausia, tačiau daugiau dėmesio ji skiria užsienio rinkoms, todėl ir eksportu lenkia konkurentus. Bet jos ir nuotėkų valymo įrenginių technologiją – kitokia. Ją dar 1994 metais sukūrė kanadiečiai, ir iki šiol ji išliko beveik nepakitusi. Dar viena įmonė – „Švaistė“ – taip pat turi užėmusi savo nišą. Jo savo sukurtus gaminius ištyrė Statybos produktų sertifikavimo centrui priklausančioje laboratorijoje ir dirba, suvienijusi jėgas su vandens tiekimo bei nuotekų šalinimo sistemų projektuotojais.

Aplinkosaugai skiriama vis daugiau dėmesio, todėl individualiuose namuose tenka įsirengti biologinius nuotekų valymo įrenginius.

Tuo tarpu „Augustas ir Ko“ su „Hans Group“ santykius aiškinasi jau nuo 2014-ųjų. Mat ir viena, ir kita įmonė turėjo sąsajų su „Bioclar“ įrangos gamintoju Slovakijoje. Viskas baigėsi tuo, kad „Hans Group“ prieš ketverius metus iš slovakų nupirko visą šį verslą, o „August ir Ko“, kažkada dirbusi išvien su slovakais, ir toliau gamino to paties pavadinimo gaminius. Aršiausia kova tarp šių bendrovių prasidėjo, kai „Hans Group“ 2016-aisiais laimėjo teismą, kuris pripažino bendrovės „August ir Ko“ nuotėkų valymo „Bioclar“ reaktoriaus patentą negaliojančiu. „Štai tada atsirado Aplinkos apsaugos asociacija bei pradėta ieškoti būdų, kaip „Hans Group“ išstumti iš rinkos“, – prisiminė „Biotechnologijos grupė“ bendraturtis bei vadovas Julius Mažeika. Jo vadovaujama įmonė platina „Hans Group“ gaminamus „Bioclar“ įrenginiais, bet šiuo metu – tik pačius didžiausius. Vienas to ginčo „menkiausių“ atgarsių – 150 eurų bauda, kurią už esą neteisėtą nuotėkų valymo įrenginių reklamą pernykštėje parodoje „Super namai“ J.Mažeika gavo iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT). Bet dėl jos ginčijasi teismuose, nes yra įsitikinęs, kad bauda skirta diskriminuojant jo įmonę, o kartu – pataikaujant konkurentams.

Naujakuriams patiems trenka pasirūpinti, kad nuotekos būtų tinkamai tvarkomos.

Taip pat pasidomėkite:

Kelias pas klientus

Valymo įrenginiai turi būti sertifikuojami akredituotose ir notifikuotose laboratorijose. Ne šiaip sau. Nes visa tai yra susiję su aplinkosauga. Logiška: jei įrenginiai nebus sandarūs, jei neišvalys teršalų taip, kaip reikalaujama, visi jie atsidurs ne kur kitur, bet gruntiniuose vandenyse. O iš jų – tikėtina – iš geriamojo vandens stiklinėse.

Viskas, kas išteka iš praustuvių, klozetų bei buitinės technikos, atsiduria nuotekų surinkimo šuliniuose. Bet jei jie kiauri – tai ir gruntiniame vandenyje.

Taigi savo „Bioclar“ gaminius slovakai dar 2004 metais buvo ištyrę Vokietijos laboratorijoje, kuri tuo metu buvo akredituota, bet dar neturėjo notifikacijos. O tai reiškia, kad jos išduotas sertifikatas galiojo gamintojo valstybėje, bet ne visame pasaulyje. Vėliau visi šie tyrimų duomenys, kaip ir kiti su verslu susiję dokumentai, buvo perduoti veiklą įsigijusiai „Hansa Group“. Tačiau sandoriai tarp verslą perkančių – parduodančių įmonių niekur nėra registruojami. Tai, kad „Hansa Group“ perėmė iš slovakų veiklą bei tyrimų dokumentus, nebuvo užfiksuota.

Kova už rinką

Anot J.Mažeikos, apie šią situaciją konkurentai žinojo. Pirmiausia jie sukūrė Aplinkos apsaugos asociaciją, ir jos vardu 2017-ųjų pradžioje įteikė skundą vartotojų teisių gynėjams, esą, kad jo įmonės platinami įrenginiai nėra notifikuoti. Rezultatas? VVTAT laikinai sustabdė „Hans Group“ mažųjų gaminių pardavimą. „Gavome dokumentą, patvirtinantį, kad tyrimai buvo atliktas tinkamai. Tai paliudijo viena įtakingiausių Europoje vandenvalos tyrimo laboratorijų – Vokietijoje esanti „PIA Aachen“. Ji patikino, kad „Bioclar“ įrenginys buvo testuotas pagal Europos standartus ir konstatavo, kad visi nuotėkų išvalymo parametrai atitinka ir Lietuvoje, ir ES galiojančias normas. Bet Lietuva – stebuklų šalis. VVTAT toks dokumentas neįtiko“, – kartėlio neslėpė J.Mažeika.

Pardavimas sumenko

Taigi šiuo metu „Biotechnologijos grupė“ prekiauja tik didžiaisiais – skirtais daugiau nei 50 žmonių būstui ar įmonėms – „Hans Group“ gaminamais „Bioclar“ biologiniais nuotėkų valymo įrenginiais. Reklamuoti bei patinti mažųjų gaminių ji kol kas neturi teisės. „Didieji valymo įrenginiai parduodami labai retai, nebent kaimo turizmo sodyboms ar gyvenamiesiems kvartalams. Perkamiausi yra mažieji. O mūsų platintas valymo įrenginys labai trukdo konkurentams. Norėdami mus išstumti iš rinkos, jie, tikėtina, tam ir įkūrė Aplinkos apsaugos asociaciją bei pasitelkė valstybės institucijas“, – kalbėjo J.Mažeika.

Šis tas apie asociaciją

Registrų centro duomenimis, asociacijai vadovauja Filionis Augustas – bendrovės „August ir Ko“ buvęs steigėjas, dabar – konsultantas. Pati asociacija yra registruota Vilniuje, Juodasis kelias 104 A. Šiuo adresu veikia ir minėtoji bendrovė „August ir Ko“ – šios asociacijos narė. Asociacijai anksčiau priklausė ir F.Augusto gamybinė-komercinė įmonė „Mezo“, kuri jau senokai likviduota. Dar viena narė – bendrovė „Bioclar Baltija“, taip pat veikusi adresu Juodasis kelias 104 A ir kartu su slovakais valdyta F.Augusto, taip pat nebeegzistuoja. Tad realiai asociacija vienija minėtą gamintoją, Lietuvos pramonininkų konfederaciją, Nacionalinę pasyvaus namo asociaciją ir būtent „August ir Ko“ įrenginius platinančią bendrovę „Ecosilit“. Lietuvoje šiuo metu yra keturios bendrovės, kurios ir platina, ir reklamuoja mažuosius „Bioclar“ įrenginius. Tai daro bendrovės „Prekės LT“ bei „Inrestas“. Bet tik vienai – „Biotechnologijos grupė“ įmonei yra pastotas kelias į rinką.

Baksnoja į valdininkus

Pasak Aplinkos apsaugos asociacijos vadovo Filionio Augusto, ši situacija jam puikiai žinoma. Kova įsibėgėja… „Kreipėmės į laboratoriją Vokietijoje. Ji atsiuntė dokumentą, patvirtinantį, kad ji netestavo įmonės „Hans Group“ produkto „Biocar“ – nevertino, ar jis atitinka ES saugos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Taigi mūsų gauti dokumentai liudija, kad produktas neatitinka CE standarto. Įteikėme tuos dokumentus VVTAT, ji ir uždraudė „Bioclar“ tiekimą, pardavimą bei reklamą. Bet kontrolės rinkoje niekas iki šiol deramai nevykdo. Tarnybai patys turėjome pranešti, kad „Bioclar“ produktai vis dar reklamuojami su būstu susijusiose parodose. Tai daro ne pati „Hans Group“, bet jos įgaliota įmonė „Biotechnologijos grupė“. Negana to, „Hans Group“ dirba buvęs mūsų darbuotojas, kuris išsinešė ir mūsų gaminio duomenis. „Bioclar“ priklausė mums. Taigi viskas šioje rinkoje yra susiję“, – aiškino F.Augustas. Jis pyktelėjo ir dėl to, kad šiuo metu, priduodant valstybės komisijai individualius namus arba deklaruojant baigtą statybą, niekas nereikalauja dokumentų, liudijančių, kokie nuotėkų valymo įrenginiai sumontuoti.

Laukiama tyrimo išvadų

Giedrė Nenartavičiūtė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartotojų konsultavimo, asmenų aptarnavimo ir komunikacijos skyriaus vedėja „Teisės aktai numato, kad, teikiant į rinką statybos gaminius, privaloma turėti jų eksploatacinių savybių deklaraciją. Tikrinant mažuosius nuotėkų valymo įrenginius yra vertinamos jų eksploatacinės savybės ir jų pokyčiai, atsirandantys per tam tikrą laiką. Taigi deklaracija grindžiama notifikuotosios bandymų laboratorijos išduotu sertifikatu. Vadinamasis atitikties sertifikatas, deklaracija ir notifikuotos įstaigos išduoti bandymo protokolai patvirtina, kad įrenginiai yra saugūs: patikimi, atsparūs, sandarūs, ilgaamžiai. Konkretaus įrenginio – mažojo „Bioclar“ – atitikties sertifikatas, kurį buvo išdavusi notifikuotas bandymų laboratorija TSUS, yra panaikintas. Todėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017 m. pavasarį bendrovei „Hans Group“ laikinai uždraudė juos reklamuoti ir tiekti rinkai. Leidimas bus atnaujintas, kai jų gamintoja „Hans Group“ pateiks eksploatacinių savybių deklaraciją, pagrįstą bandymais notifikuotoje laboratorijoje. Kitos tikrintos įmonės yra pateikusios savo „Bioclar“ prekės ženklo nuotėkų valymo įrenginių iki 50 gyventojų atitikties sertifikatus“.

Ne konkuruoja, bet žlugdo

Donatas Vaišvila, „Hans Group“ vadovas „Mažaisiais „Bioclar“ gaminiais šiuo metu prekiaujame eksporto valstybėse – Latvijoje, Estijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Lietuvoje jų prekyba yra sustabdyta, ir šį Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) nutarimą esame apskundę teismui. Pagal frančizę su slovakų įmone „Bioclar“ dirbome nuo 2012-ųjų, o 2014-aisiais įsigijome iš jų gamybos technologiją bei su ja susijusius dokumentus. Tačiau tokios įmonių sutartys niekur Europoje nėra registruojamos – nėra tai darančios institucijos. Pardavę technologiją, slovakai nutraukė veiklą. O mūsų konkurentai, sužinoję, kad esame Lietuvoje su tuo pačiu gaminiu, pradėjo atakas. Norėdami apsiginti, norėjome kreiptis į Europos teisingumo teismą, kad jis padėtų galutinį tašką. Vis dėlto parengti teisinius dokumentus – brangiau, nei pakartoti įrenginio tyrimus. Šiuo metu tai ir darome, nors mažai įmonei tai – sunki našta. Testas kainuoja 25 tūkst. eurų ir trunka kone metus. Mūsų patirtis liudija, kad smulkiam verslui Lietuvoje yra ypač sunku konkuruoti, nes didžiosios kompanijos turi ir kitokių finansinių resursų, ir pažinčių. Pasitelkę biurokratinius įrankius jos gali taip viską sutvarkyti, kad mažajam verslui nebeliktų galimybės egzistuoti. O juk sveika konkurencija yra gerai. Būna, kad mes su kitais konkurentais dalinamės patirtimi, padedame vieni kitiems – perkame vieni kitų gaminius tokiais atvejais, kai gauname užsakymą, o patys tam tam tikro segmento įrangos negaminame. Tačiau tokio kontakto su tiesioginiais konkurentais nepavyko sukurti“. Kova tęsiasi…

Informacija dalinamasi iš: https://gamta.lrytas.lt/

Taip pat skaitykite: