Saugantiems aplinką – nuotekų valymo įrenginiai

Lap 11, 2017 | Straipsniai

Saugantiems aplinką – nuotekų valymo įrenginiai

Įvairių buitinės chemijos priemonių lietuviai sunaudoja vis daugiau. Tai liudija nuolat augantis į didžiųjų šalies miestų nuotekų valymų sistemas patenkančių cheminių medžiagų kiekis. Specialistai teigia, kad labiausiai pastarąjį dešimtmetį nuotekose padidėjo skalbimo milteliuose esančio fosforo ir valymo priemonėse aptinkamo azoto koncentracija. Tam, kad šios medžiagos nepatektų į vandens telkinius, didelį dėmesį būtina skirti nuotekų valymo sistemos efektyvumui.

Pavojus ir sveikatai, ir gamtai

Indų plovikliai, skalbimo milteliai, šampūnai, dušo želė bei kiti asmeninę ir namų higieną palaikantys gaminiai seniai tapo neatskiriama šiuolaikinės civilizacijos dalimi. Ir nors švarą mėgstame visi, tačiau ekspertai visame pasaulyje skambina pavojaus varpais dėl neigiamo dažnai naudojamų buitinės chemijos priemonių poveikio tiek gamtai, tiek žmogaus sveikatai. Norint apsisaugoti nuo cheminių medžiagų galimai sukeliamų alergijų, apsinuodijimų bei lėtinių ligų, eiliniams vartotojams patariama nepiktnaudžiauti šiais gaminiais ir juos naudoti tik griežtai pagal etiketėse išdėstytus nurodymus. Tuo tarpu ežerų ir upių apsauga nuo pastarųjų ekosistemas griaunančių teršalų poveikio reikalauja daugiau pastangų. Vienas iš būdų, apsaugančių vandens telkinius nuo cheminės taršos, yra laikomas modernios ir efektyviai veikiančios nuotekų tvarkymo sistemos veikimas. Tokią sistemą galima vadinti galingu filtru, užtikrinančiu vandens telkinių ekosistemų gyvavimą.

saugantiems aplinką

Taip pat skaitykite:

Po valymo – į Nerį

Kaip konkrečiai nuotekos yra tvarkomos ir kokias išvadas galima padaryti analizuojant į valymo sistemą patenkančių nuotekų cheminę sudėtį? Bene geriausiai atsakyti į šiuos klausimus ir plačiau papasakoti apie sudėtingos sistemos veikimą gali tie, kurie už jos veikimą atsakingi kasdien. Didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė „Vilniaus vandenys“, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus, per parą surenka ir išvalo apie 115 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Toks kiekis nuotekų tilptų net į 46 olimpinius baseinus. Iš viso įmonė eksploatuoja aštuonias nuotekų valyklas, kurių didžiausia įsikūrusi Vilniuje. Tarp Pilaitės, Vilkpėdės ir Grigiškių pastatyta valykla visu pajėgumu dirba ištisą parą. „Nuotekos čia valomos mechaniniu ir biologiniu būdu. Išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę“, – teigia bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos koordinatorė Raimonda Strazdauskaitė. Anot pašnekovės, iš pradžių nuotekos pradedamos valyti nuo stambių nešmenų dviejų laipsnių grotose, stambiose su 10 mm tarpais bei smulkiose perforuotose. Kitas žingsnis – nuotekų pratekėjimas pro smėliagaudes. Paskaičiuota, kad kiekvieną dieną grotose ir smėliagaudėse yra sulaikoma apie 9 tonos smėlio bei 3 tonos nuogrėbų. Info saugantiems aplinką.

Saugantiems savo namų aplinką naudinga pasidomėti:

Chemikalai žalos įrenginiams nedaro

Kas su iš gyvenamųjų namų ir įmonių atitekėjusiomis nuotekomis daroma toliau? „Valyklos sėsdintuvuose nusodinus nuotekų dumblą, mechaniškai išvalytos nuotekos keliauja į biologinio valymo įrenginius, į antrinius sėsdintuvus, ir iki 99 proc. išvalytas vanduo išleidžiamas į Neries upę“, – pasakoja R. Strazdauskaitė, pažymėjusi, kad išvalyto vandens kokybė yra griežtai tikrinama ir kontroliuojama nuotekų laboratorijos. Pastarosios atsakomybėje yra stebėti, ar į upę išleidžiamas vanduo atitinka nuotekų tvarkymo reglamento nuostatas. R. Strazdauskaitė ramina, kad į Vilniaus nuotekų valyklą patenkančiose nuotekose esančių cheminių teršalų koncentracija nėra tokia didelė, jog galėtų kelti grėsmę esamiems įrenginiams. „Apie grėsmę įrenginiams ar aplinkai galėtume kalbėti, jei didžiąją dalį nuotekų sudarytų ne buitinės, kaip dabar, o gamybinių įmonių nuotekos, jei pramonės įmonės savo specifines nevalytas nuotekas išleistų tiesiai į upę. Šiuo metu itin griežtai kontroliuojame iš nuotekų vežėjų, pramonės įmonių priimamas nuotekas“, – tikino „Vilniaus vandenys“ komunikacijos koordinatorė.

Grėsmę sostinės nuotekų valymo įrenginiams mažina ir tai, jog trečdalį Vilniaus miesto nuotakyno sudaro mišri sistema, todėl buitines nuotekas praskiedžia lietaus vanduo. Tiesa, pašnekovė pripažįsta, kad stebint į valyklą patenkančių nuotekų užterštumo metinius vidurkius, matyti, jog buitinės chemijos priemonių naudojimas didėja. Pastarąjį dešimtmetį nuotekose ypač išaugo fosforo ir azoto koncentracija. Pirmojo cheminio elemento gausu skalbimo miltelių sudėtyje, antrojo įvairiose valymo priemonėse. Ir nors stambioms miesto nuotekų valymo stotims cheminiai teršalai žalos nekelia, tačiau privačiuose namuose įrengti maži valymo įrenginiai buityje naudojamai chemijai yra itin jautrūs. R. Strazdauskaitės teigimu, jeigu nedaug nuotekų išleidžiančiame name staigiai panaudojamas didesnis cheminių medžiagų kiekis arba rūgštinis valiklis, tai gali pražudyti valymo įrenginiuose knibždančius mikroorganizmus. Pastaruosius apnuodijus arba pražudžius sutrinka valymo įrenginių veikla. Saugantiems aplinką.

Informacija nemalonaus dvoko kanalizacijoje tema:

Nuotekų sistemos modernizacijai – milijoninės investicijos

Noras gyventi švariai gali kenkti aplinkai, todėl dėmesys į nuotekų valymo sistemas auga visoje Europoje. Lietuva čia ne išimtis. Aplinkos ministerijos Europos Sąjungos paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis teigia, jog būtent nuotekų sistemų modernizacijai nuo 2000 m. skiriamos didžiulės Sanglaudos fondo lėšos. Remdamasi 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa, Aplinkos ministerija patvirtino dvi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo priemones, kurios prisidės prie to, kad Lietuvos vandens telkiniai būtų švarūs ir saugūs.

„Pagal valstybinę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio gerinimas“ įgyvendinamiems projektams skirta 115 mln. eurų. Na, o pagal regioninę priemonę „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ dar papildomi 150 mln. eurų. Įgyvendinti projektai leis užtikrinti dar geresnį nuotekų sistemos darbo funkcionavimą. Juk nuo jo priklauso visos aplinkos būklė“, – sako I. Kiškis. Minėtomis priemonėmis bus finansuojama geriamojo vandens tiekimo, vandens gerinimo įrenginių ir nuotekų surinkimo, valymo infrastruktūros rekonstrukcija arba nauja statyba.

Saugantiems aplinką

Informacija saugantiems gamtą dalinamės iš: https://gamta.lrytas.lt/

Švaros prekės.