Geriamo vandens šulinyje nustatytos bakterijos. Iškasus šulinį geriamo vandens tiekimui į namus rekomenduojama atlikti bakteriologinį tyrimą, kuris nustato ar jame nėra pavojingų medžiagų. Nuolat naudojamo šulinio vandens patikrinimo procedūras rekomenduojama atlikti bent kas pusmetį dėl paprastos priežasties. Šulinys yra paviršinių vandenų šaltinis, todėl nėra jokių garantijų, kad jame be nitritų ar nitratų neatsiras sveikatai pavojingų žarninių lazdelių E.coli, žarninių enterokokų ar kitokių bakterijų bei savijautai pakenkti galinčių virusų.
Geriamo vandens šulinyje nustatytos bakterijos
Tenka pripažinti faktą, kad nemaža mūsų šalies gyventojų dalis, kaip geriamo vandens šaltinį naudoja šulinius. Tai yra vadinamas kaip paviršinių vandenų šaltinis, todėl į jį gali patekti įvairios pavojingos medžiagos, bakterijos, virusai. Jei aplinka yra švari ir tvarkoma nereiškia, kad pro šalį neprabėga gyvūnai, nėra netoliese gaišenų, nekokybiškų nuotekų valymo įrenginių ar kitų darinių, kurie gali užteršti žemės paviršių, gruntinius vandenis. Lyjant lietui tokios bakterijos patenka į paviršinius vandenis ir žemės koriais keliauja kanalais, kurie gali tekėti ir į Jūsų šulinius. Koks vanduo yra Jūsų šulinyje, iš kurio tiekiamas į namus ar pramoninius objektus sužinoti galima paėmus mėginius ir ištyrus juos laboratorijoje. Jei vandenyje nėra nustatyta parazitų, kenksmingų medžiagų bei mikroorganizmų, kurie galėtų sukelti pavojų žmonių sveikatai, toks vanduo yra leidžiamas naudoti kaip geriamą. Nacionalinės visuomenės sveikatos tarnybos specialistai šulinio vandenį rekomenduoja tirti kelis kartus ar bent kartą per metus, nes šulinio vandens kokybė nėra pastovi.
Naudinga pasidomėti:
- Geriamo vandens šulinį reikia valyti – kada;
- Kanalizacijos bakterijos kaina;
- Lauko kubilo kaina;
- Tvenkinių difuzoriai – Vandens aeratoriai;
- Kiek kainuoja bakterijos kanalizacijai;
- Kokius vandens filtrus rinktis;
- Aquaphor RO 101S Morion;
- Aquaphor RO 102S;
- Aquaphor RO 206S HoReCa;
- Aquaphor S550;
- Aquaphor S800;
- Aquaphor S1000;
- Kaip isnaikinti vorus;
- Kanalizacijos kvapo naikinimo priemone;
Kaip skelbia Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, užkrečiamų ligų sukėlėjai, kurie gali plisti per vandenį sudaro nemažą sąrašą.
- Salmonella typhi – vidurių šiltinės sukėlėja;
- Vibrio cholerae – choleros sukėlėja;
- Escherichia coli – kolienteritų sukėlėja;
- Leptospira spp. – leptospirozės sukėlėja;
- Burkholderia pseudomallei – melioidozės sukėlėja;
- Vibrio spp. (Vibrio parahaemolyticus) sukelia parahemolitinių vibrionų susirgimus;
- Legionella pneumophila sukelia legioneliozę;
- Clostridium spp. (Clostridium botulinum) sukelia klostridijozes (botulizmą);
- Salmonella spp. sukelia salmoneliozę, A ir B paratifus;
- Shigella dysenteriae – dizenterijos sukėlėjas;
- Shigella spp. sukelia šigeliozę;
- Francisella tularensis – tuliaremijos sukėlėja;
- Hepatitis A – Botkino ligos sukėlėjas;
- Enterovirus A, B – Koksaki susirgimas;
- Enterovirus C – poliomielito sukėlėjas;
- Naegleria fowleri – pirminio amebinio meningoencefalito sukėlėja;
- Acanthamoeba Balamuthia mandrillaris – amebinio encefalito sukėlėja;
- Giardia intestinali – liambliozės sukėlėja;
- Cryptosporidium spp. – kriptosporidiozės sukėlėja.
Išvydus tokį sąrašą gali apimti panika, tačiau to daryti pagrindo nėra, jei nuolat atliekate geriamo vandens tyrimus. Fiksuoti vandenyje visą sąrašą nėra realu. Neretai tyrimai aptinka vos po vieną ar kelias nepageidaujamas bakterijas, virusus ar mikroorganizmus.
Kaip kenksmingi mikroorganizmai patenka į vandenį
Vandens telkinių bei šaltinių yra įvairių, todėl sveikatai pavojingos bakterijos bei mikroorganizmai be antropogeninės taršos patenka liūčių, nutekamųjų vandenų išleidimo ar sniego tirpimo žiemą ar pavasarį tirpimo metu. Visa eilė patogeninių bakterijų, patekusios į vandenį sukelia tam tikras pavojingas ligas, kurios neretai gali baigtis ir mirtimi. Vanduo bakterijoms yra kaip galimybė pateikti į žmogaus organizmą tolimesniam progresavimui. Jos sukelia įvairias infekcijas, neretai net ir epidemijas. Jos yra įvairių bei pavojingų infekcinių ligų, kurios paminėtos aukščiau, sukėlėjais.
Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V- 455 Dėl Lietuvos higienos normos HN 24: 2017 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo, patvirtinta higienos norma, pagal kurią geriamo vandens tyrimai tiria 2 mikrobiologinius parametrus.
- Žarnines lazdeles;
- Žarninius enterokokus;
- Kaliformines bakterijas;
Atlikus bakteriologinį tyrimą vandenyje, minėtų mikroorganizmų 100ml geriamo vandens šaltinyje neturi būti. Tai yra, tyrimo rezultatai privalo rodyti nulius.
Mikroorganizmai
Jei į šulinio vandenį pateko fekalinė tarša, o kartu su jomis ir patogeninės bakterijos, kurias nustatė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriniai tyrimai, tokį vandenį naudoti kaip geriamą yra griežtai draudžiama dėl jame esančių infekcinių ligų sukėlėjų. Panaudojus tokį vandenį žmogui gali atsirasti įvairūs sveikatos sutrikimai.
- Pakilti temperatūra;
- Prasidės pykinimas;
- Vėmimas;
- Viduriavimas;
Tai ypač pavojinga vaikams, garbaus amžiaus sulaukusiems bei ligoniams, sergantiems onkologinėmis ligomis.
Žarninės lazdelės geriamame vandenyje
Tai patogeninės bakterijos, kurios ypač jautrios dezinfekantams. Escherichia coli yra įprastos žarninės lazdelės, kurios sudaro žarnyno florą. Nustebsite sužinoję, kad išgyventi be jų negalėtume. Tačiau kai kuriais atvejais jos gali būti pavojingos, nes žarninių lazdelių rūšių yra daug rūšių. Jei šulinio vandenyje rastos žarninės lazdelės reiškia, kad užteršta aplinka ar gruntiniai vandenys. Todėl naudinga šulinį dezinfekuoti. Žarninės lazdelės yra aptinkamos įvairiose aplinkose.
- Vamzdyno bioplėvelėje;
- Fekalijose;
- Gyvūnų ir žmonių žarnyne;
- Dirvožemis ir paviršinis vanduo.
Svarbu imtis atsargumo priemonių, kad žarninės lazdelės vandenyje nesukeltų ligų ar net rimtų sveikatos sutrikimų. Šulinį būtina dezinfekuoti.
Kaliforminės bakterijos geriamame vandenyje
Naudinga žinoti iš kur geriamo vandens sistemoje ar paviršinio vandens šulinyje gali atsirasti kaliforminės bakterijos. Dažniausiai šios rūšies bakterijos yra aptinkamos žemėje ir gruntiniuose vandenyse. Į dirvožemį ir vandenį kaliforminės bakterijos patenka kritulių metu, lyjant, sningant ir tirpstant sniegui, kai yra pernešamos fekalijos. Kadangi kaliforminės bakterijos gyvena šiltarkraujų gyvūnų bei žmonių žarnyne, dirvožemis ir šulinio vanduo jomis užteršiamas fekalijų dėka. Jos nėra reiklios mitybai ir patekusios į aplinką kartu su fekalijomis nesudėtingai dauginasi vandenyje, dirvožemyje bei maisto produktuose. Sunaikinti kaliformines bakterijas galima šulinio ar geriamo vandens sistemos dezinfekavimo būdu.
Žarniniai enterokokai grunte ir šulinio geriamame vandenyje
Jei Jūsų geriamo vandens bakteriologinis tyrimas nustatė, kad sudėtyje yra fiksuojami žarniniai enterokokai tai patvirtina, kad vanduo užterštas fekalijomis. Pasikartosime, kad žarninių enterokokų geriamo vandens sudėtyje negali būti iš viso. 100ml vandens mėginyje tyrimas turi rodyti nulį. Žarninių enterokokų kilmė yra žmonių bei šiltakraujų gyvūnų žarnynas. Tad, jei žmonės grunto ir vandens neužteršė į aplinką išleisdami nuotekų su fekalijomis, ji galėjo užteršti aplinkoje besiganantys ar į namų teritoriją galintys prasibrauti laukiniai gyvūnai. Palijus jų fekalijos yra suskystinamos ir žarniniai enterokokai, vandens dėka patenka į vandenį o su juo kartu į gruntą ir paviršinio vandens šulinius. Žarniniais enterokokais užterštus šulinius galima dezinfekuoti.
Taigi, geriamojo vandens sudėtyje nustačius žarninių enterokokų, kaliforminių bakterijų ar žarninių lazdelių buvimą naudinga imtis priemonių ir vengti tokio vandens naudojimą gėrimui. Priešingai nei kitos bakterijos ar parazitai, kai kurioms bakterijoms dauginimuisi terpė atsiranda kylant temperatūrai.
Rekomendacija šulinių savininkams
Siekiant garantijų, kad naudojamas šulinio vanduo yra saugus privalo laikytis tam tikrų reikalavimų. Dėl galimos mikrobiologinės taršos, šulinių vandenį laboratorijoje patartina ištirti rudenį ir pavasarį. Šiais metų laikais itin padidėja paviršinių vandenų kiekis dėl lietaus, liūčių, sniego ar sniego tirpimo. Nustačius taršą vandenyje būtina jį virinti, tačiau svarbu atminti, kad ne visos bakterijos ir virusai verdančiame vandenyje žūsta. Tad jei kyla abejonių, visą šulinį rekomenduojama tinkamai prižiūrėti, valyti ir jei reikia dezinfekuoti NVSPC patvirtintais preparatais, kurie nesukelia pavojaus žmonių sveikatai bei aplinkai.
Šulinio, kuriame aptiktos bakterijos dezinfekavimas
Jei nutiko taip, kad Jūsų geriamo vandens šulinyje nustatytos bakterijos ar net virusai, jų dezinfekavimui yra rekomenduojama efektyvi priemonė, kuri nepalieka jokių pasekmių atlikus dezinfekciją. Taip, Lietuvos rinkoje yra begalės produktų, kurie sudėtyje turi aktyvuoto chloro ir yra tinkami šulinių dezinfekcijai. Tačiau tie, kurie jau atliko dezinfekavimo veiksmus su tokiomis priemonėmis gali tik patvirtinti, kad tam tikrą laiką vandenyje buvo jaučiamas chloro kvapas ir poskonis. Kadangi vandens tyrimus rekomenduojama atlikti kas pusmetį ar bent kartą metuose galima rinktis ir lengvesnį bei diskomforto nesukeliantį dezinfekantą. Buksvarus.lt dezinfekantas šuliniams yra kitoks, nei medžiagos su chloru. Jis yra beveik bekvapis, bespalvis ir po panaudojimo visiškai nepalieka jokių diskomfortą galinčių sukelti padarinių.
Dezinfekcinės priemonės panaudojimas yra paprastas, laikantis visų gamintojo saugumo rekomendacijų šulinių dezinfekantą supilant į šulinį kai vandens lygis jame yra pasiekęs nuolatinę maksimalią ribą. 200ml biocido skiriama 1m3 vandens šulinyje dezinfekavimui. Tokia rekomendacija yra numatyta gamintojo, kad būtų pasiektas maksimalus šulinio dezinfekavimo efektas. Dezinfekavimo metu, vandenį su dezinfekantu naudoti buityje – draudžiama. Šulinyje esant mažiau vandens nei nuolatinis lygis, ant šulinio rentinių sienelių bakterijos ar virusai išlieka. Dezinfekavus tik nedidelę dalį šulinio konstrukcijos, vėliau kylantis vanduo gali pasiekti ir tą lygį, tuo rentinius, kurie nebuvo dezinfekuoti. Taip virusai ar bakterijos gali vėl užteršti visą vandenį šulinyje. Jei vandens tiekimui į namus yra naudojamas siurblys, tikėtina, kad virusai ar bakterijos taip pat pateko ir į namų vandens sistemą taip užteršdami ir ją. Ką daryti? Veiksmas paprastas. Įsigijus šiek tiek daugiau šulinių dezinfekavimo priemonės ir supylus ją į šulinį, atsukite visus vandens čiaupus esančius namuose. Boileris bus indikatorius, kuris praneš apie iki kranų atkeliavusio dezinfekanto su vandeniu. Vanduo bėgs vėsus, tai reiškia, kad kranus galima užsukti ir tokioje būsenoje palikti kartu su šuliniu 2 paroms.
Geriamo vandens šulinyje nustatytos bakterijos – Rezultatai ir naudojimas
Praėjus dviem paroms vandenį iš šulinio į sklypo kraštą išpumpuokite (įvykus reakcijai dezinfekantas nėra pavojingas aplinkai, suskyla į aktyvų deguonį ir vandenį) ir vėl leiskite pripildyti pilnai kelis kartus. Tai atlikus vandenį paleiskite tiekimui ir į namus kol vanduo bėgdamas per boilerį iki kranų atbėgs vėsus. Viskas, Jūs šulinys ir vandens tiekimo į namus bei namuose sistema yra dezinfekuota. Vandens skonio bei kvapo savybės pakitusios nebus. Atlikus pakartotiną bakteriologinį tyrimą laboratorijoje ir įsitikinus, kad pasiektas efektas yra maksimalus, analizės lentelėje nurodomi nuliai vandenį galima naudoti toliau.
Biocidinius produktus naudokite saugiai! Prieš naudodami visuomet perskaitykite etiketę ir informaciją apie produktą!
Likite saugūs – BukSvarus.lt