Griežtinama aplinkos apsauga ir kontrolė

Iš nuotekų šulinių – į gruntą, iš jo – į požeminį vandenį, o su juo – į ežerus, upes bei jūrą. Taip nuotekos iš namų kiemo, nešinos azotu bei fosforu, nuneša teršalus į vandens telkinius. Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų. Tiek jų nuotekas tvarko individualiuose įrenginiuose, kurių dauguma įrengti seniai, tad kokį jie daro poveikį aplinkai, priklauso nuo savininkų sąžinės. O ji nėra nepriekaištinga. Todėl, siekiant mažesnės aplinkos ir vandens taršos, tvarka griežtinama. Aplinkos ministerija parengė Nuotekų tvarkymo reglamento pataisas, kuriose numatyta padidinti reikalavimus individualiam nuotekų valymui. Jie aktualūs žmonėms, gyvenantiems kaimiškose arba nuo miestų nutolusiose vietovėse, kuriose nėra ir nenumatyta įrengti centralizuotų vandentvarkos tinklų. Griežtinama kontrolė.

Nemenka investicija

Pernai pasistačiau namą sodininkų bendrijoje, esančioje greta Vilniaus. Joje nėra centralizuoto vandens tiekimo, nėra ir nuotekų surinkimo tinklų. Pavyko susitarti su kaimynais ir prisijungti prie artezinio vandens gręžinio. O štai nuotekų valymo įrenginiams teko samdyti įmonę, užsakyti projektą. Visa tai – brangu. Būtų buvę perpus pigiau tiesiog išsikasti du šulinius – vadinamuosius septikus. Bet jie – jau praeitis“, – sakė Tadas G. Anot pašnekovo, už viską – projektą, biologinį valymo įrenginį, orapūtę, kasimo darbus ir montavimą jis sumokėjo apie 3 tūkst. eurų. „Bet vis tiek atsirado kaimynų, kurie šniukštinėjo, žiūrėjo ne į nuotėkų įrenginius, bet į įkastą žemėje lietvamzdį manydami, kad juo iš namo nuotėkos bėga į greta esantį tvenkinį“, – ironijos neslėpė vyras.

Tarša pasiekia net jūrą

Aplinkosaugininkai įspėja, kad tarša azoto ir fosforo junginiais, patenkančiais iš lauko tualetų ar senų nuotekų įrenginių į gruntinį vandenį, po to patenka į paviršinį ir prastina ežerų, upių ir galop pačios Baltijos jūros būklę. Šie teršalai didina vadinamąją eutrofikaciją. Tai reiškia, kad vandenyje vis gausiau kaupiasi maistingų medžiagų, kurios daro neigiamą poveikį ekosistemai. Fosforas ir azotas, virtę fosfatais ir nitritais, vandenyje “maitina” dumblius bei kitą augmeniją, ir ji veša, nustelbdama kitą gyvybę.

Aptinka pažeidimų

„Nereikia labai lakios vaizduotės, kad suprastum, jog tie unitazų valikliai, kurie „užmuša bakterijas“, patekę į vandens telkinius – prūdą, melioracijos griovį ar kokį upelį, nudobia jame visa, kas tik gyva, pradeda smirdėti. Vienais atvejais nuodų poveikis yra greitas, kitais atvejais toji tarša kapsi ilgai, kol galop padaro juodą darbą“, – yra sakęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto vandentvarkos inžinerijos docentas dr. Mindaugas Rimeika. Jo nuomone, jei jau nuotekos patenka į gruntą, telieka tik vienas klausimas – kieno fekalijas žmogus „geria“, pasisėmęs vandens iš šulinio – savo ar kaimyno? Tad ar žmonės tinkamai tvarko atliekas? Tai stengiasi sužiūrėti regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektoriai. Pavyzdžiui, pernai rudenį Pasvalio rajono agentūros pareigūnai tikrino Ustukių kaimo Liepų gatvėje esančius 25 namų ūkius. Reidas buvo surengtas norint įsitikinti, kaip jie tvarko buitines nuotekas. Iš tų 25-erių namų buvo patikrinta 15-a tų, kurie nėra prisijungusių prie centralizuotų nuotekų tinklų. Trijuose buvo nustatyta pažeidimų. Už juos – už aplinkos taršą taikoma administracinė nuobauda yra nemenka – siekia iki 300 eurų. Už pakartotinai padarytą nusižengimą bauda išauga iki 1150 eurų.

Taip pat skaitykite:

Griežtina reikalavimus

Pasak Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento vadovo Irmanto Valūno, būtent didėjanti vandens tarša paskatino sugriežtinti nuotekų tvarkymą. Aplinkos ministerijos patvirtinas Nuotekų tvarkymo reglamentas įsigalios nuo 2019-ųjų lapkričio. Anot I.Valūno, tam, kad pavyktų pagerinti vandens telkinių būklę, individualiems namams skirti nuotekų valymo įrenginiai turės šalinti ne tik organinius teršalus, bet ir azoto bei fosforo junginius. Pastarųjų pagrindinis šaltinis nuotekose yra buitinė chemija, ypač skalbimo milteliai bei valikliai, azoto junginių – fiziologinės žmogaus išskyros. „Viskas, kas išteka iš klozetų, praustuvų, skalbyklių ar indaplovių, patenka į nuotekų valymo įrenginį. Tinkamai išvalius nuotėkas, vanduo iš jo gali būti išleidžiamas arba į vandens telkinį, arba infiltruojamas į gruntą. Bėdos prasideda, kai teršalai su nuotekomis iš prastų, neprižiūrimų įrenginių patenka į aplinką“, – sakė I.Valūnas. Tad kaip ketinama pakeisti situaciją, jei šiuo metu net 26 proc. gyventojų nuotekas tvarko individualiai, ir gana dažnai – netinkamai? „Bandysime siūlyti projektus ir diskutuoti. Tarsimės su visuomene, įrangos gamintojais, vartotojų atstovais, ką gi daryti su senaisiais, moraliai pasenusiais valymo įrenginiais. Yra du variantai. Vienas jų – numatyti, kad naujieji reglamento reikalavimai galiotų tik naujai statomiems valymo įrenginiams, o senuosius palikti tokius, kokie šiuo metu yra. Kitas būdas – numatyti maždaug 10 metų pereinamąjį laiką, per kurį esantys įrenginiai turėtų būti pakeisti naujais ir sugalvoti, kaip tai padaryti“, – paaiškino pašnekovas. Šiuo metu naujausiuose – biologinio valymo įrenginiuose naudojamas aktyvusis dumblas, tad nuotėkose organinius teršalus išvalo mikroorganizmai. Tačiau nei azotas, nei fosforas iki nėra suskaidomi. Tam, kad ir juos mikroorganizmai galėtų „nukenksminti“, reikia modifikuoti valymo įrenginius, o tai padarius – iš naujo atlikti bandymus ir sertifikuoti. Viskam tam reikia daug laiko bei lėšų.

Skyrė laiko pasirengti

Nuotekų valymo įrenginiai yra statybos produktai, todėl turi būti išbandomi notifikuotose laboratorijose. Patikrinti ir paženklinti įrenginiai gali būti platinami visoje Europos Sąjungoje, nesvarbu, kurios šalies notifikuota laboratorija išdavė bandymų protokolus. Tai vienas iš esminių reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti gamintojai, norėdami parengti ir pateikti įrenginio eksploatacinių savybių deklaraciją, paženklinti jį CE ženklu. Aplinkos ministerija rekomenduoja gyventojams, kurie jau įsirengė ar planuoja įsirengti individualius nuotekų valymo įrenginius, atkreipti dėmesį, kad perkamas įrenginys būtų paženklintas CE ženklu ir kad jo gamintojas ar platintojas pateiktų eksploatacinių savybių deklaraciją.

griežtinama

Svarbia informacija, kad griežtinama kontrolė dalinamės iš https://gamta.lrytas.lt puslapio.



0